Skyriuje pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos nuolatinių gyventojų struktūrą ir demografinę raidą: gimstamumą, mirtingumą, santuokas, ištuokas, gyventojų tarptautinę ir vidaus migraciją.
Pagrindinis statistinės informacijos apie gimimus, mirtis, santuokas, ištuokas, tarptautinę ir vidaus migraciją šaltinis yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Higienos instituto skelbiami duomenys.
2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 885,9 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 28,6 tūkst. asmenų daugiau negu 2023 m. pradžioje. Šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui 2023 m. įtakos vis dar turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir didelis atvykusiųjų iš Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizstano, Uzbekistano, Tadžikistano skaičius, lėmęs teigiamą neto tarptautinę migraciją – 45 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 16,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė.
Natūrali gyventojų kaita
| Gyvi gimę | Mirusieji | Natūrali | Santuokos | Ištuokos | 1 tūkst. gyventojų tenka | ||||
gyvų | mirusiųjų | natūralios | santuokų | ištuokų | ||||||
2023 | 20 623 | 37 005 | –16 382 | 13 997 | 7 231 | 7,2 | 12,9 | –5,7 | 4,9 | 2,5 |
2022 | 22 068 | 42 884 | –20 816 | 16 016 | 7 395 | 7,8 | 15,1 | –7,4 | 5,7 | 2,6 |
2021 | 23 330 | 47 746 | –24 416 | 16 795 | 7 822 | 8,3 | 17,0 | –8,7 | 6,0 | 2,8 |
2020 | 23 556 | 43 547 | –19 991 | 15 299 | 7 544 | 8,4 | 15,5 | –7,1 | 5,4 | 2,7 |
2019 | 24 973 | 38 281 | –13 308 | 19 502 | 8 683 | 8,9 | 13,6 | –4,7 | 6,9 | 3,1 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau nuorodų adresų rasite skyriaus pabaigoje.
Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes 2024 m.
Metų pradžioje, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 977,7 tūkst. (68,5 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 908,2 tūkst. (31,5 proc.).
Miestuose nuolatinių gyventojų, palyginti su 2023 m. pradžia, padaugėjo 1,1 proc. (21,9 tūkst.), kaime – 0,7 proc. (6,7 tūkst.).
Gyventojai mieste ir kaime, gyventojų tankis
Metų pradžioje
| Gyventojų skaičius, tūkst. | Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, % | Gyventojų | |||
iš viso | mieste | kaime | mieste | kaime | ||
2024 | 2 885,9 | 1 977,7 | 908,2 | 68,5 | 31,5 | 44,2 |
2023 | 2 857,3 | 1 955,8 | 901,5 | 68,4 | 31,6 | 43,8 |
2022 | 2 806,0 | 1 913,4 | 892,6 | 68,2 | 31,8 | 43,0 |
2021 | 2 810,8 | 1 916,8 | 894,0 | 68,2 | 31,8 | 43,1 |
2020 | 2 810,0 | 1 911,8 | 898,2 | 68,0 | 32,0 | 43,0 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose 2014 ir 2024 m.
Metų pradžioje, tūkst.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 154,1 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 520 tūkst. ir 1 mln. 365,9 tūkst.). Moterys sudarė 52,7 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 113 moterų (2023 m. pradžioje – atitinkamai 53,2 proc. ir 1 139).
Moterų skaičius, tenkantis 1 tūkst. vyrų
Metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Vyrų ir moterų skaičius savivaldybėse 2024 m.
Metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. pradžioje 587 tūkst., arba 20,3 proc., nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus). Kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. Pagyvenusių žmonių skaičius šalyje, palyginti su 2023 m. pradžia, padidėjo 15,3 tūkst., arba 2,7 proc.
2024 m. pradžioje vaikų iki 15 metų amžiaus buvo 28,6 proc. mažiau nei pagyvenusių žmonių ir šimtui vaikų teko 140 pagyvenusių žmonių.
Demografinės senatvės koeficientas
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Demografinės senatvės koeficientas savivaldybėse 2024 m.
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 94,9 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 1,8 proc., Baltarusijos – 1,3 proc., Rusijos – 0,4 proc. (2023 m. pradžioje – atitinkamai 96,2 proc., 1,8, 0,9 ir 0,3 proc.). Dauguma (2 mln. 617,6 tūkst., arba 90,7 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 268,3 tūkst. (9,3 proc.) – užsienyje.
Gyventojai pagal tautybę 2024 m.
Metų pradžioje, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. pradžioje beveik pusė (47 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 13,6 proc. – išsituokę / išsituokusios, 8,8 proc. – našliai / našlės. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 5,5 karto daugiau.
2023 m. gimė 20,6 tūkst. kūdikių, tai 1,4 tūkst. (6,5 proc.) mažiau negu 2022 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2023 m. buvo 7,2 (2022 m. – 7,8). Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,27 (2022 m.) iki 1,18 (2023 m.). Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1. 2023 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius padidėjo iki 28,4 metų (2022 m. – 28,2 metų).
2023 m. mirė 37 tūkst. žmonių, tai 5,9 tūkst. (13,7 proc.) mažiau negu 2022 m. Bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2023 m. buvo 12,9 (2022 m. – 15,1).
2023 m. mirė 57 kūdikiai, t. y. 10 (14,9 proc.) mažiau negu 2022 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių) sumažėjo nuo 3 (2022 m.) iki 2,8 (2023 m.).
Kūdikių mirtingumas
1 tūkst. gyvų gimusių, tenka mirusių vaikų iki vienų metų amžiaus
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2023 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 72,9 metų, moterų – 81,7 metų (2022 m. – atitinkamai 71,3 vyrų ir 80,1 moterų). 2023 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 8,8 metų (2022 m. – 8,8).
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Metais
| Iš viso | Miestas | Kaimas | ||||||
Iš viso | Vyrai | Moterys | Iš viso | Vyrai | Moterys | Iš viso | Vyrai | Moterys | |
2023 | 77,43 | 72,86 | 81,71 | 78,47 | 73,94 | 82,37 | 75,34 | 70,88 | 80,26 |
2022 | 75,77 | 71,25 | 80,06 | 76,79 | 72,42 | 80,62 | 73,66 | 69,12 | 78,80 |
2021 | 74,28 | 69,60 | 78,87 | 75,33 | 70,70 | 79,56 | 72,15 | 67,61 | 77,34 |
2020 | 75,07 | 69,99 | 79,99 | 75,98 | 70,91 | 80,49 | 73,24 | 68,32 | 78,86 |
2019 | 76,33 | 71,39 | 80,90 | 77,29 | 72,38 | 81,47 | 74,38 | 69,60 | 79,66 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2023 m. buvo įregistruota 14 tūkst. santuokų ir 7,2 tūkst. ištuokų. Susituokė 2 tūkst. (12,6 proc.) mažiau ir išsituokė 0,2 tūkst. (2,2 proc.) porų mažiau negu 2022 m. 1 tūkst. gyventojų 2023 m. teko 4,9 santuokos ir 2,5 ištuokos (2022 m. atitinkamai – 5,7 santuokos ir 2,6 ištuokos). 2023 m. 100 santuokų teko 51,7 ištuokos (2022 m. – 46,2). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija iš 100 susituokusių porų 34 išsituoks.
2023 m. į Lietuvą imigravo 66,7 tūkst. žmonių – 20,7 tūkst. (23,7 proc.) mažiau nei 2022 m. Bendrasis imigracijos rodiklis 2023 m. sudarė 23,2 imigrantų (2022 m. – 30,9).
Tarptautinė migracija
| 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
Imigrantai | 33 544 | 31 085 | 31 395 | 33 305 | 37 420 | 46 526 | 46 020 | 44 858 | 87 367 | 66 682 |
Emigrantai | 43 874 | 50 445 | 56 299 | 53 951 | 38 638 | 35 441 | 25 245 | 25 205 | 15 270 | 21 688 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Neto tarptautinė migracija
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2023 m. į Lietuvą grįžo gyventi 17,5 tūkst. (26,3 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai 3,1 tūkst. (15,2 proc.) mažiau negu 2022 m. Pernai į šalį imigravo 49,1 tūkst. užsieniečių (73,7 proc. visų imigrantų), tai 17,5 tūkst. (26,3 proc.) mažiau nei 2022 m.
Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2023 m. iš Lietuvos emigravo 21,7 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2022 m., padidėjo 6,4 tūkst. (42 proc.). Bendrasis emigracijos rodiklis padidėjo nuo 5,4 (2022 m.) iki 7,6 (2023 m.).
Daugiausia 2023 m. gyventojų emigravo į Ukrainą (7,9 tūkst., arba 36,4 proc.), Jungtinę Karalystę (2,1 tūkst., arba 9,8 proc. visų emigrantų), Baltarusiją (1,8 tūkst., arba 8,3 proc.), Norvegiją (1,4 tūkst., arba 6,3 proc.), Vokietiją (1,3 tūkst., arba 6,2 proc.).
Pernai imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 45 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo. 2023 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama (7,3 tūkst. daugiau imigravo negu emigravo). Pernai 37,7 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo.
Gyventojai ES valstybėse 2024 m.
Metų pradžioje, procentais
ES 27 – 100,0 proc.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Daugiau:
Bendrasis gimstamumo rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2019–2023 m.
Bendrasis mirtingumo rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2019–2023 m.
Santuokų skaičius 2013–2023 m.
Bendrasis santuokų rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2019–2023 m.
Bendrasis ištuokų rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2019–2023 m.
Natūrali gyventojų kaita 2023 m.
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne
Paaiškinimai
Bendrasis gimstamumo rodiklis – per metus gyvų gimusių kūdikių ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų.
Emigrantas – asmuo, išvykęs į kitą valstybę, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Gyventojų tankis – gyventojų skaičius 1 km², t. y. gyventojų ir teritorijos ploto, kuriame jie gyvena, santykis.
Imigrantas – asmuo, atvykęs į šalį, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Tai gali būti ir užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi vienus metus ir ilgiau.
Ištuoka – įstatymų nustatyta tvarka nutraukta santuoka. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, pažymėtos santuokos nutraukimo įraše.
Kūdikis – vaikas iki vienų metų amžiaus.
Natūrali gyventojų kaita – gyvų gimusių kūdikių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas.
Neto tarptautinė migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas.
Nuolatiniai gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje.
Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.