Skyriuje pateikiama statistinė informacija apie Lietuvos nuolatinių gyventojų struktūrą ir demografinę raidą: gimstamumą, mirtingumą, santuokas, ištuokas, gyventojų tarptautinę ir vidaus migraciją.
Pagrindinis statistinės informacijos apie gimimus, mirtis, santuokas, ištuokas, tarptautinę ir vidaus migraciją šaltinis yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Higienos instituto skelbiami duomenys.
2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,7 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 4,8 tūkst. asmenų daugiau negu 2024 m. pradžioje. Šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui 2024 m. įtakos vis dar turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Indijos, Tadžikistano skaičius, lėmęs teigiamą neto tarptautinę migraciją – 23,1 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo – ir neigiama natūrali gyventojų kaita – 18,4 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė.
Natūrali gyventojų kaita
| Gyvi gimę | Mirusieji | Natūrali | Santuokos | Ištuokos | 1 tūkst. gyventojų tenka | ||||
gyvų | mirusiųjų | natūralios | santuokų | ištuokų | ||||||
2024 | 19 086 | 37 453 | −18 367 | 12 890 | 7 127 | 6,6 | 13,0 | −6,4 | 4,5 | 2,5 |
2023 | 20 623 | 37 005 | –16 382 | 13 997 | 7 231 | 7,2 | 12,9 | –5,7 | 4,9 | 2,5 |
2022 | 22 068 | 42 884 | –20 816 | 16 016 | 7 395 | 7,8 | 15,1 | –7,4 | 5,7 | 2,6 |
2021 | 23 330 | 47 746 | –24 416 | 16 795 | 7 822 | 8,3 | 17,0 | –8,7 | 6,0 | 2,8 |
2020 | 23 556 | 43 547 | –19 991 | 15 299 | 7 544 | 8,4 | 15,5 | –7,1 | 5,4 | 2,7 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Daugiau nuorodų adresų rasite skyriaus pabaigoje.
Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžiaus grupes 2025 m.
Metų pradžioje, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2025 m. pradžioje miestuose gyveno 1 mln. 980,4 tūkst. (68,5 proc.) šalies nuolatinių gyventojų, kaime – 910,2 tūkst. (31,5 proc.).
Miestuose nuolatinių gyventojų, palyginti su 2024 m. pradžia, padaugėjo 0,1 proc. (2,7 tūkst.), kaime – 0,2 proc. (2 tūkst.).
Gyventojai mieste ir kaime, gyventojų tankis
Metų pradžioje
| Gyventojų skaičius, tūkst. | Palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, % | Gyventojų | |||
iš viso | mieste | kaime | mieste | kaime | ||
2025 | 2 890,7 | 1 980,4 | 910,2 | 68,5 | 31,5 | 44,3 |
2024 | 2 885,9 | 1 977,7 | 908,2 | 68,5 | 31,5 | 44,2 |
2023 | 2 857,3 | 1 955,8 | 901,5 | 68,4 | 31,6 | 43,8 |
2022 | 2 806,0 | 1 913,4 | 892,6 | 68,2 | 31,8 | 43,0 |
2021 | 2 810,8 | 1 916,8 | 894,0 | 68,2 | 31,8 | 43,1 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose 2015 ir 2025 m.
Metų pradžioje, tūkst.
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2025 m. pradžioje Lietuvoje moterų buvo 143,3 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 517 tūkst. ir 1 mln. 373,7 tūkst.). Moterys sudarė 52,5 proc. visų nuolatinių gyventojų ir 1 tūkst. vyrų teko 1 104 moterys (2024 m. pradžioje – atitinkamai 52,7 proc. ir 1 113).
Moterų skaičius, tenkantis 1 tūkst. vyrų
Metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2025 m. pradžioje 603,5 tūkst., arba 20,9 proc., nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus). Kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus. Pagyvenusių žmonių skaičius šalyje, palyginti su 2024 m. pradžia, padidėjo 16,5 tūkst., arba 2,8 proc.
2025 m. pradžioje vaikų iki 15 metų amžiaus buvo 32,4 proc. mažiau nei pagyvenusių žmonių ir šimtui vaikų teko 148 pagyvenę žmonės.
Demografinės senatvės koeficientas
Šimtui vaikų (0–14 metų amžiaus) teko pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, metų pradžioje
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2025 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 94,4 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Ukrainos – 1,9 proc., Baltarusijos – 1,3 proc., Rusijos – 0,4 proc. (2024 m. pradžioje – atitinkamai 94,9 proc., 1,8, 1,3 ir 0,4 proc.). Dauguma (2 mln. 609,7 tūkst., arba 90,3 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 281 tūkst. (9,7 proc.) – užsienyje.
Gyventojai pagal tautybę 2025 m.
Metų pradžioje, procentais
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2025 m. pradžioje beveik pusė (46,4 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų amžiaus ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 13,6 proc. – išsituokę / išsituokusios, 8,7 proc. – našliai / našlės. Išsituokusių moterų buvo 1,7 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 5,5 karto daugiau.
2024 m. gimė 19,1 tūkst. kūdikių, tai 1,5 tūkst. (7,5 proc.) mažiau negu 2023 m. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2024 m. buvo 6,6 (2023 m. – 7,2). Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,18 (2023 m.) iki 1,11 (2024 m.). Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1. 2024 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius padidėjo iki 28,7 metų (2023 m. – 28,4 metų).
Suminis gimstamumo rodiklis
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. mirė 37,5 tūkst. žmonių, tai 0,4 tūkst. (1,2 proc.) daugiau negu 2023 m. Bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 2024 m. buvo 13 (2023 m. – 12,9).
2024 m. mirė 56 kūdikiai, t. y. 1 (1,8 proc.) mažiau negu 2023 m. Kūdikių mirtingumo rodiklis (mirusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių) padidėjo nuo 2,8 (2023 m.) iki 2,9 (2024 m.).
Kūdikių mirtingumas
1 tūkst. gyvų gimusių, tenka mirusių vaikų iki vienų metų amžiaus
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 73 metai, moterų – 81,6 metų (2023 m. – atitinkamai 72,9 vyrų ir 81,7 moterų). 2024 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 8,6 metų (2023 m. – 8,8).
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Metais
| Iš viso | Miestas | Kaimas | ||||||
Iš viso | Vyrai | Moterys | Iš viso | Vyrai | Moterys | Iš viso | Vyrai | Moterys | |
2024 | 77,46 | 73,02 | 81,64 | 78,54 | 74,20 | 82,29 | 75,24 | 70,87 | 80,15 |
2023 | 77,43 | 72,86 | 81,71 | 78,47 | 73,94 | 82,37 | 75,34 | 70,88 | 80,26 |
2022 | 75,77 | 71,25 | 80,06 | 76,79 | 72,42 | 80,62 | 73,66 | 69,12 | 78,80 |
2021 | 74,28 | 69,60 | 78,87 | 75,33 | 70,70 | 79,56 | 72,15 | 67,61 | 77,34 |
2020 | 75,07 | 69,99 | 79,99 | 75,98 | 70,91 | 80,49 | 73,24 | 68,32 | 78,86 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. buvo įregistruota 12,9 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų. Susituokė 1,1 tūkst. (7,9 proc.) mažiau ir išsituokė 0,1 tūkst. (1,4 proc.) porų mažiau negu 2023 m. 1 tūkst. gyventojų 2024 m. teko 4,5 santuokos ir 2,5 ištuokos (2023 m. atitinkamai – 4,9 santuokos ir 2,5 ištuokos). 2024 m. 100 santuokų teko 55,3 ištuokos (2023 m. – 51,7). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija, iš 100 susituokusių porų 35 išsituoks.
2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių – 14,8 tūkst. (22,3 proc.) mažiau nei 2023 m. Bendrasis imigracijos rodiklis 2024 m. sudarė 18,0 imigrantų (2023 m. – 23,2).
Tarptautinė migracija
| 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 | 2024 |
Imigrantai | 31 085 | 31 395 | 33 305 | 37 420 | 46 526 | 46 020 | 44 858 | 87 367 | 66 682 | 51 845 |
Emigrantai | 50 445 | 56 299 | 53 951 | 38 638 | 35 441 | 25 245 | 25 205 | 15 270 | 21 688 | 28 705 |
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
Neto tarptautinė migracija
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. į Lietuvą grįžo gyventi 18,9 tūkst. (36,4 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių – tai 1,3 tūkst. (7,7 proc.) daugiau negu 2023 m. Pernai į šalį imigravo 32,9 tūkst. užsieniečių (63,6 proc. visų imigrantų), tai 16,2 tūkst. (32,9 proc.) mažiau nei 2023 m.
Grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai
Naujausius ir išsamiausius duomenis rasite Rodiklių duomenų bazėje
2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su 2023 m., padidėjo 7 tūkst. (32,4 proc.). Bendrasis emigracijos rodiklis padidėjo nuo 7,6 (2023 m.) iki 9,9 (2024 m.).
Daugiausia 2024 m. gyventojų emigravo į Baltarusiją (6 tūkst., arba 20,8 proc.), Ukrainą (5,2 tūkst., arba 18,2 proc. visų emigrantų), Jungtinę Karalystę (1,8 tūkst., arba 6,4 proc.), Norvegiją (1,2 tūkst., arba 4,2 proc.), Vokietiją (1,2 tūkst., arba 4,1 proc.).
Pernai imigrantų skaičius buvo didesnis negu emigrantų – 23,1 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo. 2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama (9,4 tūkst. daugiau imigravo negu emigravo). Pernai 13,7 tūkst. daugiau užsieniečių imigravo negu emigravo.
Gyventojai ES valstybėse 2024 m.
Metų pradžioje, procentais
ES 27 – 100,0 proc.
Šaltinis: Eurostato duomenų bazė
Daugiau:
Bendrasis gimstamumo rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2015–2024 m.
Bendrasis mirtingumo rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2015–2024 m.
Santuokų skaičius 2015–2024 m.
Bendrasis santuokų rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2015–2024 m.
Bendrasis ištuokų rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2015–2024 m.
Natūrali gyventojų kaita 2024 m.
Bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis 1 tūkst. gyventojų 2015–2024 m.
Daugiau susijusių terminų ieškokite Statistikos terminų žodyne
Paaiškinimai
Bendrasis gimstamumo rodiklis – per metus gyvų gimusių kūdikių ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų.
Emigrantas – asmuo, išvykęs į kitą valstybę, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Gyventojų tankis – gyventojų skaičius 1 km², t. y. gyventojų ir teritorijos ploto, kuriame jie gyvena, santykis.
Imigrantas – asmuo, atvykęs į šalį, ketindamas gyventi naujojoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Tai gali būti ir užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi vienus metus ir ilgiau.
Ištuoka – įstatymų nustatyta tvarka nutraukta santuoka. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos, pažymėtos santuokos nutraukimo įraše.
Kūdikis – vaikas iki vienų metų amžiaus.
Natūrali gyventojų kaita – gyvų gimusių kūdikių ir mirusių asmenų skaičiaus skirtumas.
Neto tarptautinė migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas.
Nuolatiniai gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ataskaitiniu laikotarpiu yra Lietuvos Respublikoje.
Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Suminis gimstamumo rodiklis – tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek gyvų vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį (15–49 metų) pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs.
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje nekis.
Apžvalga
Neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis Lietuvoje fiksuojamas jau nuo 1994 m. Santykinai mažą gimusių vaikų skaičių lemia maži periodiniai suminio gimstamumo rodikliai ir specifinė Lietuvos gyventojų struktūra. Suminio gimstamumo rodiklio reikšmė 2024 m. buvo 1,1, t. y. viena reproduktyvaus amžiaus moteris susilaukė vidutiniškai po 1,1 vaiko. Specifinė gyventojų struktūra nulėmė tai, kad dėl mažėjančio reproduktyvaus amžiaus moterų skaičiaus, per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo absoliutus gimusių vaikų skaičius.
2025 m. šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų struktūrą pagal amžių ir lytį, vis labiau įgauna urnos formą. Nors Lietuvos gyventojų skaičius pastaruosius šešerius metus yra gana stabilus, toks demografinės struktūros tipas būdingas besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos ir išlieka mažesnis nei 2,1 vaiko vienai moteriai. Urnos formos demografinė piramidė rodo mažėjančią jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalį bei augančią vyresnio amžiaus gyventojų dalį. Populiacijose, kurių demografinės piramidės neturi plataus pagrindo, demografinio senėjimo rodikliai yra aukšti – didėja medianinis gyventojų amžius ir demografinės senatvės koeficientas.
Nuo 2021 iki 2025 m. miesto gyventojų dalis bendroje gyventojų struktūroje išliko stabili (reikšmė artima 68 proc.) ir beveik nesikeitė. Lietuvos urbanizacijos lygis yra šiek tiek mažesnis nei bendras Europos Sąjungos šalių vidurkis, kuris sudaro apie 75 proc.
Per pastaruosius 10 metų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų skaičius išliko gana stabilus arba padidėjo. Šie procesai susiję ir su vidine, ir su išorine migracija. Pagrindinė vidinės migracijos kryptis: kaimo vietovių ir mažesnių miestų gyventojai kėlėsi į didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybes. Be to, didelė tarptautinės migracijos dalis taip pat teko didžiausiems šalies miestams.
Lyčių balanso pokyčiams daug įtakos turėjo imigrantų populiacijos struktūra pagal lytį. Pastaruosius keletą metų didžiąją dalį imigrantų sudarė vyrai. Pavyzdžiui, 2024 m. imigrantai vyrai sudarė 71,6 proc. visų imigrantų.
Demografinės senatvės koeficientas per pastaruosius 10 metų išaugo nuo 126 (2014 m.) iki 140 (2024 m.). Taigi Lietuvos visuomenė patyrė gana sparčius demografinio senėjimo procesus. Šiuos procesus lėmė mažas gimstamumas ir specifinė Lietuvos demografinė struktūra.
Ir vyrų, ir moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2024 m. ne tik pasiekė priešpandeminį lygį, bet ir jį viršijo. Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2019 m. buvo 71,69 metų, o moterų – 81,03 metų.
Teigiami neto tarptautinės migracijos rodikliai Lietuvoje išlieka jau 6 metus (nuo 2019 m.). Taigi per pastaruosius keletą metų Lietuva iš migrantus siunčiančios šalies, tapo migrantus priimančia šalimi. Tai susiję ne tik su karu Ukrainoje, kuris lėmė didelį karo pabėgėlių srautą (ypač 2022 m.), bet ir su šalies ekonominės gerovės augimu. Iki 2017 m. didžiąją dalį imigrantų sudarė iš migracijos Vakarų Europos šalyse grįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kaimyninių šalių (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos) gyventojai, tačiau 2024 m. didelę dalį migrantų sudarė ekonominiai migrantai iš Centrinės Azijos šalių (Indijos, Uzbekijos, Kazachijos, Kirgizijos ir pan.).
Dr. Daumantas Stumbrys